Lyčių lygybė aukštojo mokslo institucijose yra labai svarbi kuriant sąžiningą ir įtraukią aplinką, kurioje visi turėtų lygias galimybes mokytis, augti ir sėkmingai dirbti. Kai institucijos teikia pirmenybę lyčių lygybei, jos ne tik laikosi pagrindinių teisingumo ir žmogaus teisių principų, bet ir išnaudoja visą savo įvairaus studentų ir dėstytojų potencialą. Spręsdamos lyčių skirtumus, susijusius su registravimu , išlaikymu, vadovavimu ir prieiga prie išteklių, aukštojo mokslo institucijos gali skatinti naujoves, kūrybiškumą ir meistriškumą. Be to, lyčių lygybės skatinimas akademinėje bendruomenėje prisideda prie platesnių visuomenės tikslų griauti stereotipus, skatinti socialinį teisingumą ir kurti teisingesnį pasaulį ateities kartoms.

Remiantis 2021 m. „She Figures“ ataskaita, 2018 m. tik trečdalis ES mokslininkų buvo moterys ir jų darbo sąlygos buvo prastesnės.

Moterys vis dar nepakankamai atstovaujamos universitetų valdymo organuose, atstovaujant universitetams ir įvairiuose universiteto sprendimų priėmimo lygmenyse. Tradiciškai žinių sritys ir tyrimų sritys, kuriose daugiausia dalyvauja moterys, nebuvo pripažintos taip pat, kaip ir kitos, o sritys, orientuotos į lyčių problemas, iš viso liko už akademinio pripažinimo rato. Lyčių nelygybė moksliniuose tyrimuose riboja mokslinių žinių vertę ieškant teisingų ir įtraukių šiuolaikinių socialinių problemų sprendimų, kaip numatyta 2030 m. Darnaus vystymosi darbotvarkėje.